Likimas
Keistas tas
Mūsų pasaulis,
Mes — vabalėliai jame.
Daug, regis,
Laimės po saule,
Maža žmogaus likime.
Laukiau,
Tikėjau, ilgėjaus,
Kol vienąsyk pamačiau —
Nieko neliko,
Tik vėjas,
Tik rudenėja greičiau...
Ryto aušroj
Dega klevas,
Šildosi saulė vėsi,
Toks
Nepamainomai savas,
Mano likime, esi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-13 10:28:04
Mylinčios ir nurimusios širdies žodžiai. Gaivu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-08-12 18:37:05
Vienu atodūsiu išsprūdęs tekstas, pritariu kitiems komentatoriams.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-08-12 16:28:49
Nuoširdus atodūsis, gražiai išsakytas.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2015-08-12 16:27:22
Antras ir trečias posmai savo sklandumu tiesiog tobuli.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-12 15:31:45
Ir eilėraštis toks savas. Paprastas ir šiltas.