Kažkur skaičiau, kad Jėzus buvo hipis,
o žmonės jo draugus vadino meilės vaikais.
Tik buvo tai seniai, gyvos muzikos laikais,
kai dar John Lennon buvo gyvas,
o aš nebuvau gimęs –
tik Dievo sąraše įrašytas pirmuoju nuo galo,
bet ne paskutiniu.
 
Dar skaičiau, kad Marksas mėgo alų,
o biurgeriai jo vaikus vadino žydo vaikais.
Ir buvo tai labai seniai - popierinių knygų laikais,
kai Levas Tolstojus dar buvo gyvas,
kai Salomėja Nėris savo eiles keikė
link Lenino tyliai slinkdama eilės gale –  
neišskaitomas likimo motyvas.
 
Taigi ir sakau, kad pamaldumas pagimdo
beprotiškai daug marksistų,
o kontraceptinės tabletės veda iš proto
ir nesaugo Afrikos nuo vaikų bumo.
Bet nuo dviejų ligų pasaulyje dar nėra vaistų –
nuo meilės ir durnumo.