bičiuli vyriški
kokią dalią
likimas tau audžia
tu pastoviai
vis ieškai
krūtinę tau maudžia
tu karys juk esi
ir tas ginklas tavasis
neduoda ramybės
ir su kryžiumi tu
ir ant kryžiaus
tu nurimt negali
jeigu tvyro ramybė
tu save naikini bet
ne kitą
tu kilnus
ir parodai kulnus
vos kas ištiesia
ranką
tu žavus ir grėsmingas
su taure vyno delne
tu protingas narsus
televizorių mokai gyventi
tu išlepęs ir skausmo
bijai
jeigu ligos užpuola kankina
kada kūdikis verkia
tu kurčias esi
kada ašaros rieda
tu aklas
ak bičiuli vyriški
kaip žaviai tu
krenti
kulkos pakirstas
draskomas bombos
kaip saldžiai tu šauki
į atakę pakilęs
ak bičiuli vyriški
juk karys tu esi
tik galvoju aš kartais
kada nors
ar tu tapsi suaugęs...