It keisti gyvuliai tumulai rūko slenka per pievas,
Virš akuotų javų gervės klyksmas gailus ir sprangus.
Ar todėl mes abu apsivilkom tylėjimo žievę?
Ar todėl kas diena nesulaikomai tolsta dangus?
Ko mes braidom rūke? Ar nemokam viens kito pašaukti
Kad ir gervės balsu? Koks tas žodis, užstrigęs gerklėj?
Svetimėja būtis, kai sužvarbusio niekas nelaukia,
Kai sakai
Išeinu, o tau meta lyg išmaldą
Eik..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-08-07 08:18:32
Pasisavinu. Dėkui.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-06 19:34:13
Patiko,
nes veiksmo apsisukimai greitesni ir
pačiu laiku į baigiamąją – lyg nuosprendis! – eilutę.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-08-06 18:00:09
Šįkart trumpiau nei įprastai, bet stipriai
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-08-06 16:57:11
Patiko... tik, gyvuliai- man persiskaitė- padarai ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-06 13:49:32
Galima būtų pavadinti: „Kada būna dzin“. Susvetimėjimas, bet gyvenimas iš įpročio.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-08-06 10:33:53
Tikrai - gražu, dedu į taupyklę...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-08-06 10:30:25
Eik sau kaip gražu...