Santrauka:
mintys tau, kai sutemsta
Mano tylų kalbėjimą
Vėjan įauski,
Kai medunešis baigsis,
Dvi žvakės virpės,
Ten virš liepų kabės
Mano žvaigždės taip ryškios
Ir ieškosiu aš vis
Tik vienos ten žvaigždės.
Lino audeklas baltas
Man kojas užkloja,
Pilnaties vežimu
Tau sapnus aš vežu,
O vežimo gale tankus rūkas
Vis krūpčios
Iš už gluosnių eilės
Ir beržų nebylių.
...............................................
Mano tylų kalbėjimą
Vėjan įauski...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-08-05 20:01:27
Mano tylų kalbėjimą
Vėjan įauski...
Kalbėti yra svarbu, todėl vėjas tikras pagalbininkas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-04 23:43:16
Švelnumo ir ilgesio kupinos eilės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-08-04 20:02:35
Pilnaties vežimu
Tau sapnus aš vežu...
Taip atvežti sapnai turėtų būti šviesūs ir jaukūs :) Mielas eil.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-08-04 17:22:42
Gražus švelnus lyriškas eilėraštis. Gal vertėtų rečiau vartoti žodelius "taip", "vis", "tik", kai jie neturi prasminio kirčio. Sėkmės.