Santrauka:
... tai tik aidas...
Išdalinau, išdalinau, išdalinau –
Aguonos žiedlapiais byrėjau vėjy.
Tikėjau, laukiau – pražuvau –
Žydėjimais aistros kliedėjau.
Nesigailiu, nors pavargau.
Ilgėjimuos dienas sudėjau...
----------------------------------
O atvirutėj iš dangaus
Sparnuotas Angelas aguonas sėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-08-20 21:48:14
Už pagrindą imčiau amžastingą esamąjį laiką (Nesigailiu, nors pavargau).
Paskutinės eilutės – vyksmo praeityje fonas, o gal savotiškas katalizatorius?..
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-04 16:53:37
Paskutinės eilutės tiesiog puikios.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-04 16:14:40
Nuoširdžios eilės su viltinga pabaiga- juk pasėtos aguonos dar sužydės..:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-04 15:39:10
man patiko dienos ilgėjimuose