Kartais taip skauda širdį!
Rodos, plyš ji ir baigta.
Meilė plėnimis virto.
Šis likimas užkeiktas?
Kartais norisi rėkti –
Kur svaja išsvajota?
Nieks negali padėti,
Lieka tik atsiduoti.
Viską viską paleisti
Ir daugiau nekovoti...
Grįžta žydinti laisvė,
Kyla noras dėkoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-08-03 19:59:03
gerai, kad grįžta laisvė
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2015-08-03 10:28:04
Gražus virsmas ir, aišku- eilės iš širdies.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-08-03 00:17:16
Bet kaip palengvėja, kada paleidi tą skausmą.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-08-02 23:34:30
Atsidavus blaškančiai audrai, paleidus plaustą su praeitimi, galima ne tik nuskęsti, bet ir išplaukti prie neregėtų krantų. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Gal tada ir kyla noras dėkoti, kad viskas taip, o ne kitaip.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-08-02 23:01:09
Ar tai laisvė likti vienai (vienam)?