Lietus užklupo netikėtai ir atsiųsdamas vis stipresnes bangas, permerkė mus kiaurai. Pavadinome tai tiesiog romantišku pasivaikščiojimu lietuje. Kiek ironiška, bet prieglobsčiu mums tapo bažnyčia. Stovėjome ten kurį laiką, tiksliau, kol šalti lietaus pliūpsniai aprimo. Nepasiekusios savo neaiškaus kelionės tikslo, palikome prieglobstį ir ėjome atgal. Lietus nenorėjo nustoti, kojos buvo šlapios, rūbai taip pat. Skėtis nei kiek nepadėjo, bet vis tiek laikėm jį virš savo galvų. Kalbėjom apie kvailus dalykus, iš esmės apie nieką. Staiga ji atsisuko į mane, rimtu žvilgsniu pažiūrėjo į mano akis ir paklausė: „O tu nieko prieš, jei aš suvalgysiu bananą?“