Mano meile

Leisk tave išsapnuoti per naktį
Glostant tylą meduotais pirštais, 
Leisk paliesti tave atsargiai
Net tada, kada gulbės miršta.
Ajerų aš siūravime gimstu, 
Audžiu tinklą vorų buveinėj, 
Tuokart vėjai visi užkimsta 
Ir susirenka senos vėlės.
Prisiglausiu, sušalus virpu,
Mano meile, kartoju tyliai,
Tu taip švelniai mane užkloji,
Išeini, durys verias nebyliai.
.........................................
Leisk tave išsapnuoti per naktį, 
Kai taip švelniai mane užkloji.
Vasara7

2015-07-30 19:59:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2015-08-02 11:30:44

„Leisk paliesti tave atsargiai
Net tada, kada gulbės miršta.“


Labai švelniai ir lyriškai, - puikus ir jaudinantis kūrinėlis...
Priglaudžiu ir dėkoju!
 

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-07-31 22:23:44

Švelnumas ir meilė... Tokie mieli ir šilti pabaigos žodžiai. Gražu.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-07-30 23:30:56

Tarsi laumės pakluonėmis žaistų...  :)

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-07-30 22:13:05

Švelnus ir šiltas...o vis atsiranda norinčių į tuos tinklus susipainiot.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-07-30 21:47:31

Mielas eilėraštis. Vienas pastebėjimas: moterys be tinklo pynimo vis tiek neapsieina :))) Nebūtų moterys.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-07-30 20:19:03

Net neabejoju, kad šitas gražus eilius man skirtas...