Leisk tave išsapnuoti per naktį
Glostant tylą meduotais pirštais,
Leisk paliesti tave atsargiai
Net tada, kada gulbės miršta.
Ajerų aš siūravime gimstu,
Audžiu tinklą vorų buveinėj,
Tuokart vėjai visi užkimsta
Ir susirenka senos vėlės.
Prisiglausiu, sušalus virpu,
Mano meile, kartoju tyliai,
Tu taip švelniai mane užkloji,
Išeini, durys verias nebyliai.
.........................................
Leisk tave išsapnuoti per naktį,
Kai taip švelniai mane užkloji.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-08-02 11:30:44
„Leisk paliesti tave atsargiai
Net tada, kada gulbės miršta.“
Labai švelniai ir lyriškai, - puikus ir jaudinantis kūrinėlis...
Priglaudžiu ir dėkoju!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-31 22:23:44
Švelnumas ir meilė... Tokie mieli ir šilti pabaigos žodžiai. Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-30 23:30:56
Tarsi laumės pakluonėmis žaistų... :)
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-30 22:13:05
Švelnus ir šiltas...o vis atsiranda norinčių į tuos tinklus susipainiot.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-30 21:47:31
Mielas eilėraštis. Vienas pastebėjimas: moterys be tinklo pynimo vis tiek neapsieina :))) Nebūtų moterys.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-30 20:19:03
Net neabejoju, kad šitas gražus eilius man skirtas...