Tylėk taip, kaip uolos tyli,
Kalbėk, kaip šaltiniai šneka,
Mylėk taip, kaip saulė myli,
Paleisk, ko jauties netekęs.
Kvėpuok per save ramybę,
Išliek į kitus gerovę
Ir net jei tave pamynė,
Ir net jei viltis sugriovė,
Tylėk taip, kaip uolos tyli,
Ir leisk sau gyventi laisve.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-30 22:04:16
Laisvė paleisti tai, ko netekai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-30 19:34:46
viskas puiku
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-07-30 15:46:32
Graži idėja ir gražus eilėraštis. Tačiau tematiniu požiūriu skaitytojui iškyla dilema - kokioje laisvėje leisti sau gyventi, jei jos nėra - turi tylėti, leistis mindomam, leisti griauti tavo viltis ir, kaip suprantu, nuolankiai atiduoti tai, kas tau brangu? O kam ta laisvė tada apskritai reikalinga? Man regis, tai jau buvo :)
Laisvė - tai laisvė kalbėti.
Norėčiau klysti. Sėkmės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-07-30 12:51:18
Nieko čia neprilipina, nes tokiu atveju Julius Janonis ir Salomėja Nėris būtų lyginami su Fideliu Kastro ir Margaret Tečer. Tai yra šauksmas, tai yra proveržis, tai yra LAISVĖ. Siūlyčiau į pavadinimą kartais dėmesį atkreipti.