Per atolo naujai austą gelumbę
Sutirštėjusios prieblandos sėlina.
Skaudžiai skaudžiai suskyla nedaloma —
Lyg iš gyvo išleidžia skrist sielą.

Ko geidautumei? Nosinės? Tvarsčio?
Tvirto šašo, užtraukiančio sopesį?
Lyg tulžis tegul vaistai bus kartūs —
Juk bet kuo tu dabar būtį lopysi,

Desperatiškai stversiesi inkaro,
Tyrinėsi, ar pirštai tai — šaknys?
Kaip nealpti, nerėkti, neinkšti?
Kaip besielį gyvent kūną pratinti?

Išsirišk, išsiaiškink, išmelski,
Kad šešėliai kaip sapnas nuslinktų.
Rasis jėgos pabusti ir keltis,
Kad gyventum. Laimingai? Prasmingai.