Nusineša vėjas, apsvaigus naktis
Į rugpjūčio žvaigždėtą padangę.
Tavo žodžiai vis skamba ir gimsta viltis...
Nusineša vėjas, apsvaigus naktis,
Klausiu savo širdies – ką jinai pasakys...
Tyliai žvilgčioja mėnuo pro langą.
Nusineša vėjas, apsvaigus naktis
Į rugpjūčio žvaigždėtą padangę...
---------------------------------------------------
Ten aukštai, iš beribės dangaus platumos
Žvelgia akys į žemę lyg lauktų...
Išsilies mėnesiena ir toly boluos
Ten aukštai, iš beribės dangaus platumos,
Medum kvepianti liepa. Įsigėrę aiduos
Skamba, virpa balsai, mane šaukia...
Ten aukštai, iš beribės dangaus platumos
Žvelgia akys į žemę lyg lauktų...