Auksinis pasimatymas

Santrauka:
Ruduo, ne pavasaris...
Pasivaikščiokim
po voratinklių apraizgytą
miestą.
Arčiau arčiau –
aš kvepiu.
Gali net paimt mane
už rankos –
virpi.
Dovanoji man
auksinį lapą
už saulėtą šypseną.
Pravirkstu.
Šaltas vėjas
ant upės kranto,
bėgantys pilki vandenys,
du neramūs paukščiai.
Tavo širdies plakimas.
Ledinis plombyras
tekantis smakru.
Baltu medum
ištepti pirštai
slenkantys lūpomis.
Tankus alsavimas.

Tu užkeli koją ant kojos –
ruduo, ne pavasaris.
Kamėja

2006-10-09 16:21:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2006-10-10 09:49:28

jo ruduo...