Kaip pasakiškai šnara pakelėj
Į eilę surikiuoti palemono skambalėliai!
Išsitiesiu nuo saulės kiek pablukusioj žolėj,
Kvapų nektaro jau prisodrino žiedynai šiltą vėją
Ir supasi svajonės lengvos su drugiais, žiogais,
Jos boružių taškuotą rūbą linksmą apsivilko,
Jos gundo rūpestį švininį iš minčių paleist
Ir suptis lyg sūpynėse voratinkly tarp smilgų.
Aš paklusau ir tol supuosi, kol lengvai svaigstu,
Pakol orkestras čirškiantis šešėlį vakaro prišaukia.
Namo su savimi, atrodo, visą vasarą nešu...
Tikrai  sugrįšiu dar į stebuklingą lauką.