Po sena obelim
Joks lietus nebaisus,
Skleisk, rožele, drąsiau
Šilkinius žiedelius.
 
Tegul supas rausvieji
Ant šakelių liaunų,
Man sodelį užlieja
Saldžiu rožių kvapu.
 
Na tai kas, kad maži,
Kad žydės gal trumpai,
Šiandien tu nuostabi,
Nors ir merkia lašai.
 
Neskubėsiu ir aš
Pasislėpti nuo jų,
Švelniai kelsiu šakas,
Jei laikyt bus sunku.