Jis ateina iš ten, kur nėra blogio. Nei veiksmais, nei žodžiu nesuteptas gerumo rūbas buvo prieš mano akis. Žiūrėjau ir stebėjausi – kodėl taip ilgai turėjau laukti? Juk žinojau, kur jo namai... Tikriausiai viskam yra laikas.
   Reikia išgyventi neapykantos žodžių srautą, melą, išdavystės skonio aitrumą, deginančią gėdą, abejingumo duobių gilumą... Reikia visomis blogio spalvomis persidažyti, kad suprastum, kokia nuostabi gerumo spalva. Kokia ji? Kiekvienam – kita. Likimo tamsios spalvos nevienodai nudažo žmogų, todėl ir gerumo spalva juose atsispindi skirtingai.
   Blogiausia tiems, kurie neskiria spalvų...