Ar sutiksiu tave, kai žydės
           mūs kieme obelis po langais –
gal tada nors trumpam neskaudės
           nuo vienatvės kartu – ją žiedais

apibers ir uždengs, lyg skara
           ta sena – vėl jauna obelis –
gal tada tu man būsi gera
           ir visai, ir visai netoli...

Aš girdėsiu plakimą širdies,
           tarsi švelnų dvelkimą tylos –
mano sieloje vėl suvirpės
           tau giesmė ir skambėt nesustos...

Tavo juokas linksmai nuaidės –
           mūsų laimei vėl nieko netrūks –
džiaugsmo ašaros vėl suspindės
           ir nuplaus tuos šaltuosius metus ---

nors žinau – viskas greitai praeis –
           kaip žydėjimas kiemo obels –
dar pabūkim kartu, kaip kadais –
           kol ruduo, kol ruduo – pasibels...