Per amžius Ji – slaptingoji – Planeta.
Karališkai didinga, nuolankiai trapi.
Tai Ji į ešafotą kyla, Meilės palytėta.
Kančioj suklupusi prieš Viešpatį, – rami.
Jos Meilė prikelia. Ir pašaukia gyvybę.
Jos rankos nepavargsta vilties įvargį sūpuot.
Aistroj jausmingoj dovanoja laimės begalybę.
Skausme suskubs drugelio švelnumu paguost.
Ji – Tavo Moteris. Visatos paslaptis.
Įstabią Sielą jos poetai amžiais puošė.
Ir Rubenso vitališkos paletės jaudulys
Gėrėjosi palaimintuoju Moters kūno grožiu.
Misteriją Pasaulio – Moteris Tau dovanoja.
Pažinki Ją. Jos Siela – Lelija Baltoji.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-07-12 11:12:47
Kaip meilė pražydina sielą, taip ir tokia ypatingai pakylėta, dvasinga lyrinė poezija. Reta dabar tokios... Slaptingoji Planeta > plačiai apimanti ir graži nežemiškoji aliuzija.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-11 23:32:53
Didingos, skambios eilės.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-11 13:50:03
Slaptingoji geresnis variantas, bet Planeta kirtis geresnis būtų su slaptinga. Nesiginčysiu, nes gausiu per galvą, kad kirčiai nesvarbu, o ir PlanEta surimuota su palytėta.
Yra Jums būdingo rašymo didingais teiginiais (gal taip reikia suprasti laikymąsi pagrindinių, klasikinių vertybių). Bet Slaptingosios Planetos visuma perteikta.