Buvau aš aklas žodis,
neišverktas vaiko ant tavo peties,
galbūt per ilgai laukiau, kol pasirodys
išdegintas vaizdas virš tavo minties.

Aš sapną kalbėti iš naujo norėjau,
kai ašarom degti pradėjo lietus.
Suskilusią dainą dainuoti pradėjau.
kai vasaros juokas sudužo perpus.

Susmilko dienom nepalaistytos pievos,
kai degino jas artimi spinduliai.
Per tolimos buvusios rudenio žiemos,
kurias prisiminti svajoju rimtai.