Šviesa nueina alkana per miestą,
Truputis oro, gatvės, akrobatai,
Įšilę kūnai, vakarui praskiesti
Pasiūlai rudenėjančios arbatos
Arba tylos, jinai neužsimerkus
Puodelį lyžteli ir kyla vėjas,
Gaubies pečius, kraštelis švarko
Tave lig ryto glamonėja.
Dangaus kišenės pilnos miego,
Viršūnėj liepos bitės rauda,
Renkiesi bilietą į niekur,
Kai lūžta paskutinis šiaudas.
Iš naujo skiemenis nupurtai
Nuo lūpų, dūsta birios raidės,
Truputis oro, pigūs burtai
Nebegalioja, mes tik žaidžiam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-30 01:57:26
Kokia kvapni, pasaldinta metaforom arbata. Labai skanu. Pasiliksiu atminčiai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2015-07-11 14:05:30
Dėkoju už puikią arbatą, kuri skatina siekti antro puodelio.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-07-11 01:42:08
Belieka tik pritarti visiems komentarams...puiku.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-10 22:35:42
Labai gražus ir liūdnas eilėraštis.
Susižavėjimo šūksnių turbūt ir nereikia, ir taip viskas aišku.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-07-10 19:14:43
Tikrai taip. Priklaupiu ant kelių...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-07-10 14:29:36
Tiesiog prisidedu prie visų komentarų ir pasiimu eil. Dėkui.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2015-07-10 13:00:59
Seniai neskaičiau tokio grožio....Žavu.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2015-07-10 12:58:07
kaip visada stipru ir originalu.autorė, kuri seniai išaugusi ŽŽ lygio marškinėlius.