Grįžtantys šunys paklysta, ten, kur visai nebereikia.
Čirpia žiogai parudavusioj pievoj
– kūdroje žiopčioja karpiai.
Uždarytas ego procesas šią dieną kitoniškas –
savo.
Į kampą nuklydęs slaptai užsidaro
vienišas mano
– Pegasas.
Lapų spalvų žaluma tarp tamsos ir šviesos susimaišė.
Skuba dienos į rudenį, lietpalčius, skėčius
– ant žemės nugaros spiečias.
Susivijo prieblandoj mintys, kišenėj voratinklio tūno.
Kažkur tolumoj gimęs vėjas
vaikiškai krykštauja
– džeržgia.
Medis
2015-07-08 10:21:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-09 11:41:17
Pakankamai jausminga, bet gražiai suvaldyta, vientisa.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-07-09 09:44:19
Pirmoji eilutė labai paveiki, tarsi apibudina viso eilėraščio mintis.Tik tas džeržgia- neleidžia nuklysti...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-07-09 00:04:25
Kažkaip įdomiai: paklysta ten, kur visai nebereikia.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2015-07-08 20:57:47
apie karpius - gražu ir netikėta:) man tik kai kur pasirodė kablelių per daug.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-07-08 20:38:36
miela ir žavi filosofija
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-07-08 20:16:07
Jūsų stilius, su filosofijos gaidele.