Kai lijo

Karščiu alsavo vasaros diena,
Padangėj plaikstės pilkos burės.
Tikėjo žemė – lis viltim gaivia,
Dangus grumėjo lietumi prakiuręs.
 
Lietus išlauktas dideliais lašais
Gaivino orą, pievas ir gėlynus.
Net žaibo blyksnis nebaisus visai...
Gamta trumpai pašėlo ir nurimo.
 
Ištroškę gatvės maudės balose,
Tebemurmėjo pamiške griaustinis.
Grįžau trumpam į rytą, pas tave,
Kai žiedus laukinius į puokštę skynėm.
giedrytė

2015-07-07 21:15:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): vivalavida

Sukurta: 2015-07-08 21:02:47

Grįžau trumpam į rytą, pas tave,
Kai žiedus laukinius į puokštę skynėm -  čia gražiausia vieta tekste.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-07-08 20:53:23

Gražus gaivus eilėraštis. Autorė blaškosi tarp aprašomų vietų ir veiksmo laiko: gatvės ir pamiškė, diena ir rytas.
Kita vertus, siužetas palieka vietos skaitytojo fantazijai.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-07-08 20:37:16

gražu

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2015-07-08 20:21:27

Gaivus, vasariškas, lengvutis...

Vartotojas (-a): Iglė

Sukurta: 2015-07-08 14:52:13

Pagauna- skaitau ir jaučiu, tikrai gerai

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-07-08 12:03:54

... ir laukiniai žiedai kvepia ir guodžia.
Puikiai nusakyta gamtos kaita... ir jausmų.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-07-07 21:55:23

Puikus jausmų ir gamtos verpetas.