Būna kartais taip sunku žmogui. Ir skausmo tikrumas nepriklauso nuo amžiaus, išvaizdos...viskas kas svarbiausia yra ir buvo - širdyje. O jeigu ji sužalojama labai stipriai, ir tuo labiau ne vieną kartą, žmogus netenka ne ko kito, o švelnumo, meilės ir visų kitų gražių jausmų. Jų vietą užima pyktis, keršto troškimas nežinia kam, neapykanta...o tai yra tuštybė. Nes tokie jausmai nesudaro žmogaus, tai tiesiog nuodai, kurie kenkia tiek jam pačiam, tiek aplinkiniam. O tai aš gerai žinau, ypač šiuo metu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-10-09 16:08:52
Nuoširdu, bet tik tiek ir tegaliu pasakyt...
Anonimas
Sukurta: 2006-10-08 21:47:27
Išsilieti juk nėra blogai, tai palengvina, tai lyg akmenį nuo širdies pakelia. Bet gyvenimas gražus, kad ir koks būtų, savo gyvenimą juk gyveni dvasingai, tai yra nuostabu, didžiuokis ir džiaukis savim, jauskis aukščiau už kitus.
Vartotojas (-a): Swajokle
Sukurta: 2006-10-08 20:19:42
Taip, aš iš to juokiausi, tačiau su ašarom akyse... O tas juokas, kaip dar didesnė jėga, cia skausmo kulminacija mano atžvilgiu.
Gal negerai darau kad išsilieju, bet šiuo metu šalia savęs tikrai neturiu artimų žmonių. Mamos nėra, o gyvenu su patėviu, kuris ir yra šios kančios kaltininkas...jei tik žinotumėt kas buvo...
Anonimas
Sukurta: 2006-10-08 20:14:10
Protingos mintys, dabar toks pasaulis, ko norėti... Manyčiau, kartais reikia nuo to bent šiek tiek atsiriboti, nekreipti dėmesio, gal net ir nusišypsoti, pasijuokti iš to, kas atrodo skaudu.