Man Tėvynė – tai sraunus Nemunėlio bėgimas,
Žalios lankos rasotais žiedais.
Man Tėvynė – tai kaimas gimtasis
Ir suolelis po kiemo klevais.

Man Tėvynė – tai vaiko verkimas
Ir virš vygės lopšinės aidai.
Man Tėvynė – tai dainos jaunimo,
Beržų gegužinėj linksmiausi garsai.

Man Tėvynė – tai prakaito kvapas,
Ant artojo krūtinės tie sūrūs lašai.
Man Tėvynė – tai juodas arimas
Ir laukuose prinokę javai.

Man Tėvynė – tai piliakalniai ainių
Ir kovos, karai ir laisva Lietuva, 
Man Tėvynė – tai nuostabus vardas
Ir per amžius išliks toks – LIETUVA.