nemėginki pasislėpti
mūro vienutėje
nepadės ašutinis ir rimbas
kūną paversti medžiaginiu
proto nuodėmes priskirti jam
virpanti audra kūne
vos palietus žvilgsniu
ar ranka
ugnine baltuma
žaižaruojantį
lelijos žiedlapį
vienatvės prieglobstis
negesina o kursto
amžiną kosminę
geidulingumo ugnį
mylėti
nereiškia parklupti ir priklausyti
bet tapti kilnesniu garbingesniu
atsakingai nuolankesniu
savyje skandinančiu
kito išraiškas
ugninę žvilgsnio aistrą
užrašyta, nutapyta, nulipdyta
tiesioginių išraiškų aidas
pro medžiagines ribas
prasiskverbianti pasaulio duotis
iš kosminės darnos platybių
galiu prakeikti
šiurpinamas pavydo ir neapykantos
prarasti save
proto vingrybėse
kiekvienas lytėjimas
virpa kibirkščiuojančia gyvybe
nesuprantamas
kiekvienas žvilgsnis glamonėja
ir reikalauja atsako
žadinančio geismą
siaubą, neapykantą
nepasitikėjimą ir pavydą
bet ir žmogiškąją palaimą dviese
Ražas
2015-07-03 13:03:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-07-04 01:46:58
Viskas lyg ir taip, bet dėl paskutinės dalies – tikrai kiekvienas žvilgsnis reikalauja atsako ar palaimos dviese? Teoriškai... Nes kai kada žvilgsnis absoliučiai žino, kas neįmanoma.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-07-03 16:12:32
Kodėl – nuodėmė? Kai šitokia vienovė su žmogiškąja būtimi? Tai, kas šventa ir tyra, negali būti nuodėmė, nebent pats žmogus taip traktuotų.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-07-03 15:00:38
Puiku, kai jausmai pakeliami į tokias kosmines aukštumas - tai liudija juos esant didingus, kiek purvyne net jų vardas bebūna minkomas. Pažiūrėta sielos akimis.