prigimtinė nuodėmė

nemėginki pasislėpti
mūro vienutėje
nepadės ašutinis ir rimbas
kūną paversti medžiaginiu
proto nuodėmes priskirti jam
 
virpanti audra kūne
vos palietus žvilgsniu
ar ranka
ugnine baltuma
žaižaruojantį
lelijos žiedlapį
 
vienatvės prieglobstis
negesina o kursto
amžiną  kosminę
geidulingumo ugnį
 
mylėti
nereiškia parklupti ir priklausyti
bet tapti kilnesniu garbingesniu
atsakingai nuolankesniu
savyje skandinančiu
kito išraiškas
ugninę žvilgsnio aistrą
 
užrašyta, nutapyta, nulipdyta
tiesioginių išraiškų aidas
pro medžiagines ribas
prasiskverbianti pasaulio duotis
iš kosminės darnos platybių
 
galiu prakeikti
šiurpinamas pavydo ir neapykantos
prarasti save
proto vingrybėse
 
kiekvienas lytėjimas
virpa kibirkščiuojančia gyvybe
nesuprantamas
kiekvienas žvilgsnis glamonėja
ir reikalauja atsako
žadinančio geismą
siaubą, neapykantą
nepasitikėjimą ir pavydą
bet ir žmogiškąją palaimą dviese
Ražas

2015-07-03 13:03:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2015-07-04 01:46:58

Viskas lyg ir taip, bet dėl paskutinės dalies – tikrai kiekvienas žvilgsnis reikalauja atsako ar palaimos dviese? Teoriškai... Nes kai kada žvilgsnis absoliučiai žino, kas neįmanoma.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2015-07-03 16:12:32

Kodėl – nuodėmė? Kai šitokia vienovė su žmogiškąja būtimi? Tai, kas šventa ir tyra, negali būti nuodėmė, nebent pats žmogus taip traktuotų.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-07-03 15:00:38

Puiku, kai jausmai pakeliami į tokias kosmines aukštumas - tai liudija juos esant  didingus, kiek purvyne net jų vardas bebūna minkomas. Pažiūrėta sielos akimis.