Prabudęs saulės šypsnis,
Pirma pavasario gėlė,
Gaivus prisikėlimo pliūpsnis —
Tai begalinės Meilės giesmė...

Jūrų, upių, vandenynų gausmas,
Medžių šnabždesys nuo vėjo,
Kiekvienas menkas paukščio šauksmas
Ir vos girdimi aidai žydėjimų...

Tik

Taip mylinti širdis dainuoja
Smėlio byrėjimu iš rankų...
Jūros bangomis šėlioja
Ilgesys, dūžtantis ant kranto...

Bet jeigu

Paskutinis būtų atodūsis gyvenimo,
Žinok — tai tik pirmasis akordas tylos...

Nes

Ir tylintis dangus, ir žolė, ir žemė...
Kol dar gyvi, kol dar čia — jie myli tylomis...

Myli.