Nors prisiartinai tarsi šešėlis,
Bet negali užstoti man šviesos.
Nesi tu feniksas, nors prisikėlęs –
Ilga brydė, ne pėdos pelenuos...

Užuominų skiltelėmis nesotink –
Juk nebuvau ir netapau naivi,
Ir ne tos pačios buvo mūsų stotys –
Tu išlipai, kur vieškeliai kreivi...
----------------------------------------------------
Ir žodžiai krito lyg pilka dulksna...