Išmesk į sąvartyną jausmingus polonezus –
Neapšlifuoto nerimo prasmes.
Neliek į kraujo veną ne savo grupę rėzus,
Nes jis iš proto mano kraują ves.

Ir neateik alėjom pamėkliškom nuo baimių,
Nuo šlamesio nesuvoktų kalbų.
Manęs nieks nebelaukia prie seno namo lango,
Net nebeieško simbolių ženklų.

Todėl trenkiuos į atminties paviršių
Neklupdama prie protėvių kapų.
Tiesiog galvojau – prigimtį pamiršiu,
Kaip metų netektį, išvirtusį laiku.