Svirduliuoju išmalda slinkdamas,
Palei kampą išvengdamas lanksto.
Su ironija turime sutartį –
Kryptį pakeičia, lapais uždangsto.

Prisimerkiau šviesos beieškodamas
Ir mėnulis puse patekėjo –
Čia ne tas mano mylimas užkampis,
Prie kurio man prieiti reikėjo.

Keliu akmenį, ritinsiu grindiniu.
Lyg per prievartą jis pasiduoda.
Keista – tuščia ir vėl mano saujose,
Tik ironija žaidžia paguoda.