miela sese
tu žinai kur esu
tai nepasakosiu
važiavau prie upės
dviračio bėgių daug
bet man tereikėjo ramaus
šniokštimo upės smaragdo spalvos
sustingusio garnio ant akmens

laikausi turėklų nejudu ir aš
tik upė visaip žaižaruoja
per akmenis baltais purslais
tu žinai nemėgstu juodos spalvos
o vakar sutikau laukuose merginą
visi rūbai juodi ir šuo juodas
su maža puokštele violetinių gėlių
ir buvo gražu ta juoda spalva

dar rašau
nes bėgioja mažas vabaliukas
aukštyn žemyn ant šito lapo
leisk tau nusilenkti
siela
šiltą tokią saulėtą popietę
kai žiburiuoja dulkės
ant senų daiktų