Mano mintys – palaukėj pražydę aguonos,
Nuvilnija tolyn raudonplauke banga.
Ant plonos jaunaties skiautelės geltonos
Surinkau jas visas ir siunčiu pas tave.
Išlydėjau tau trapų rugiagėlių mėlį
Su lietaus lašeliu, šitaip lauktu ilgai.
Tavo žvilgsnis pasakė daugiau nei turėjo
Ir ramino labiau nei šilti vakarai.
Savo nuodėmes tau į delną surinkus,
Leidau sau pripažint, kad esu neteisi.
O aguonų žiedais pražydusios mintys
Dar ne kartą paguos, mano atspindžiu virs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-24 21:47:23
Išjaustas nuoširdus eilėraštis, sodriai praturtintas netikėtomis metaforomis.
Puiku. Dėkui.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-21 22:47:58
o kodėl aguonos? Tai va, kai skaitytojo MINTYS atsiremia į pirmą raktinį žodį, tai paskui visas eilėraštis (jo prasmė) galimai neina ne tuo keliu... o dar yra Savo nuodėmes tau į delną surinkus,/Leidau sau pripažint, kad esu neteisi./ O aguonų žiedais pražydusios mintys, ir t.t. Toliau viskas priklauso nuo skaitytojo teksto suvokimo arba interpretacijos.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-06-21 15:48:20
Puikios ir lyriškos Jūsų mintys...
Labai patiko!