Vidus kaukia, verkia juodom vilties ašarom
Kažkas užgraužė...
Dievo trupiniai išrinktiesiems...
Aš ištarsiu, koks gražus žodis „laisvė“.
Išsilaisvink iš juodų gniaužtų.
Kam gi netrukdo auksas?
Visi pasiutę lyg žvėrys...
Čia Lietuva...
Bepročių armija žygiuoja, šluoja...
Kokia kančia kankina juos?
Be gėdos...
Užtat čia Lietuva...
Norais, svajonėm prisikabinę lyg grandinėm...
Neverk...
Tik į priekį!
Šauk – gal neprašausi.
Svaiginantis visatos gylis...
Užtat čia Lietuva...
2015-06-17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-19 12:41:41
Skaudžių emocijų ir minčių raiškai pasirinkta puiki eiliavimo forma ir rimas.
Pasikartojimui "Čia Lietuva..." suteikiama vis gilesnė prasmė ir didesnė įtampa,
paliekant skaitytojui galimybę pačiam sudėti paskutinius prasminius akcentus.
Puiku.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-18 23:27:47
Tai, kad visi šaukia, o nešauna :( Reikėjo rašyti: „Šauk nešaukęs...“
Vartotojas (-a): Vasaros meilė
Sukurta: 2015-06-18 19:45:52
Ydomiai išdėstytos mintys. Užtat, čia Lietuva...
Kažkaip kabino mano nuotaiką.