Koks nuostabus birželio pabaigos
                        Lietuvos pievų šieno aromatas.
Tai ne Coco Chanel penki ar septyni
                         ar netgi dvylika kartu sudėjus.
Tai kvapas mano vaikystės vasaros dienų,
            kada per pievą eidavo su manim tėvas,
Kai pirmąkart, paėmęs dalgį, kartu su vyrais
                            aš šienaut bandžiau – ir ėjos.

                  Kai saulė glostė
                            mano skruostus vaikiškai putlius,
                  Ir aš buvau
                                 nerūpestingai vaikiškai žavus.


                                               Toks pat, kaip šitas kvapas.
        
                                                         Lietuvos pievų šieno
    
                                                              birželio pabaigos.