Išplyšta, kas siūlais baltais susiūlėta.
Jei išbeda akį, pirštu neužkiši.
Nutylam lyg viską galį ištylėti,
Lyg būtų prakeikta ir išmelsta viskas.

Įaudrina žvilgsnis it liečiamas įdagas,
O dienos tarp pirštų it būtų jų perteklius.
Eini tik kad eitum (gal Amžinas Žydas?).
Manai, kad šaknytis, kad stengtis neverta?

O šviečiančios siūlės iš tolo išduoda
Iš ilgesio kurtą bendrystės iliuziją.
Atskirt vis sunkiau — buvo balta ar juoda,
Kai pirštą į akį dar kartą įgrūda...

Atimki julses. Kokį daiktą turėsi?
Kietiems neįdomios ištryškusios ašaros.
Elgiesi kaip priešas. Tylėjus tylėsiu.
Nereikia nė pranašo — kirsi dar pašalą.

Bus pūslės ant rankų it lopas atkeręs.
Kiek vargo, o laisvė jausmų ar matyti?
Tarp vyro ir moters neturi būt karo.
Tada net klajoklis sumoja šaknytis.