Tai supas vasara akacijų žieduos…
Šį kartą ne baltuos, tarsi žara rausvuos.
Tiesiu ir aš rankas, tiktai maži spygliai
Grėsmingai šiaušiasi:
                             — Ar mus matai! 

Matau matau, neliesiu ir neskinsiu,
Tik žodžiais, tik keliais, eilėraštin įpinsiu.
Nuplėš lietus rausvuosius lašelius,
Tik ne šituos, mano rašytuosius.
 
Akacijos akacijos! Seniai dainomis plaukia.
Akacijų alėja balsingus bardus šaukia
Gitaras virkdyti Kulautuvos pušyne
Ir muzikos garsais užgaut jautriausią stygą.
 
Tiktai rausva akcija vis lieka nuošaly,
Nors kvepia ji ir tokia nuostabi...
Gerai,
Kad dar suspėjau čia ateiti, pamatyti,
Kada žaros spalva akacija man žydi.