Veidrodžiai  dūžta tik retkarčiais, retkarčiais
Neatlaikę spaudimo per pilnatį.
Šešėliai slenka išvaikščiotom gatvėmis,
Klaidžių labirintų palangėmis.
Ant akmens tik pražilęs voratinklis,
Tarsi priekaištų gijos ir atmintys,
Siluetai jau nieko neprašantys,
Veržias srovės, apšildomos sąmonės.