Alanas užrakino terasos duris
Ir pakilo laiptais į miegamąjį
Aš išjungiau teliką
Atsisėdau ant pripūsto lovos pakaitalo
Truputį dvejojau
Lūkuriavau
Bent jau dėl vaizdo
Ar garso
Klausiausi ar niekas jau nesiruošia
Eiti į tūliką

Žinojau kur padėta pusė cigaretės
Numaniau kurioj spintelėj bręsta
Guzas žolės 
Dydžio sulig mažu ežiu

Pradžioje
Tavo ežys
Nešioja grybus ir obuolius
Ant savo aštrių eifeliukų

Tupi po obelim
Mažais letenėlių pirščiukais
Žaisdamas su rasos lašeliais
Ir laukia
Tupi po pačiu gražiausiu obelyno obuoliu
Ir laukia

Net girdisi kaip auga grybai
Matosi kaip auga grybai
Tik išlindus blizgančiai kepurei
Praduria ežys jai ausį
Ir verkia voverės

Vėliau
Tu gaudai ežį kokiai nors mergai
Nes jų (ir jų) snukučiai tokie mieli
Nes mopsai labai
labai kainuoja brangiai

Dar vėliau
Ateina didžioji depresija
Ir ežiai save primena
Tik plokščiais kūno paplotėliais keliuose
Nors imk ir dėki
Tarp bandelių

Policija turi savo ežį
Ryšio operatorius – ežys
Tave vaikystėj kirpo bliūduku

Lauki kol visi sumigs
Ir vaišiniesi svetima marihuana
Katės bando bėgti lauk
Vieną pagriebi už sprando
Kitą stveri už papilvės
Jai įpusėjus jau medinę tvorą
Jai nepatinka miestas
Tau nesvarbu

Tavęs niekas nebegaudo
Naktis kaip didelė juoda medūza
Oras pakvaišęs
Kaimynų vaikai
Uždusino triukšmą pagalvėmis
O tavo suktinė
Kaip Kuršių nerija
Leidžiantis saulei
Tavo ežiai kaip šieno kupetos
O mintys
Bėgioja nuogos
Tarp žydinčių rapsų