Ka jau ėšmīliejē dongaus žīdrus pluotus,
Ė nobuoda anū paslaptis spieliuotė,
 
Nokrėtā ont žemės, akmėnėis pakeltė,
Ronkuom prisėsiemē šėlomuos ė šaltė.
 
Ė saldībiu gierē ėš Aduoma Ruojaus,
Vasaras žuolīnūs ėlgā vartaliuojēs.
 
Ė paskou sopratės, ka neblėka nieka,
Esi jau sorokės ė apkėbės griekās,
 
Neblėikt nieka kėta, tik pakūtavuotė,
Pardavuotė torgou ėlgus grieblė kuotus.
 
Jē sekondė rami dar bepasėtaika,
Pruots ėš jausmų jūras trauk vėsuokės baikas.