Purvinas žiedas
Į delną krito žiedas tolimos šalies,
O, kaip pažistamas jo kvapas – keista...
Nejaugi užmiršau, išroviau iš širdies?
Deja, tenai svajot, mylėt man buvo leista.
Po pievą saulėtą, net patikėti negaliu, basa laksčiau
Ir dainavau tylioj nakty sesutes apkabinus,
Žvaigždžių šviesos užburta meilę tenai bučiavau,
Širdis vos vos virpėjo... kaip merdinti plaštakė... mylimam glėby nurimus.
Tada dar nežinojau – žvaigždės trapios ir užges...
Nemeilės vėjas draskė dangų...
Bėgau nuoga, į nežinią, tikėjau – niekas niekada manęs neras,
Sumindytas svajones palikau... prarijus paskutinį nuodo lašą kartų.
Į delną krito žiedas tolimos šalies,
Deja, taip svetima ten viskas... tik prisiminimas...
Kaip senas valkata parimo už kertės,
Neriu į tyrą bangą, dideli čia vandenynai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-12 13:26:47
Pabaiga ypač...
Manding, kad supratau – Jūs esat toli nuo Lietuvos, meilės emigrantė. Bet nelemta buvo tai meilei tęstis amžinai. Gal klystu...