Pasitiko tėviškės aguonos,
Pakelių mažytės šypsenėlės.
Saulę geria, tiktai man atrodo,
Jog žmonėms žiedai gražuoliai žėri.
 
Kaip gerai, kad purpuro liepsnelių
Nenuskynė lengvabūdis vėjas,
Gal ir jos čia džiaugiasi prie kelio,
Kad sugrįžtant pasitiko vėlei.
 
Pasitiko, kad žydėt palikčiau
Ne laukuos, eilėraščių posmely.
Kad širdy ir atminty laikyčiau
Tiktai šias, pražydusias biržely.