Jaučiu, kaip jūros bangos skalauja tavo(mano) kojų pirštus.
Jaučiu, kaip tekančių sakų garsai skverbiasi į tavo(mano) ausų būgnelius.
Jaučiu, kaip pilnatvė lenda į tavo(mano) šnerves.
Jaučiu, kaip tau(man) imant saują smėlio, smiltys bando ištrinti mano pirštų antspaudus.
Jaučiu, nes tik tavim (ne)gyvenu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-06-23 16:21:07
Siekta gilaus reikšmingumo, poetinės raiškos inovatyvumo, – ir pasiekta, dar net daugiau – nenuobodumo.
Tai nereiškia, kad jau užsikarta ant absoliučios viršūnės – tokios nėr. Būtų smagu pamatyti šio eilėraščio variacijų. O žodžiai – tie visi tobuli, kai vietoj padėti. Tikrai nėr ką nukenksminti – nukenksminus šnerves tektų imtis „lenda“, paskui būgnelių... o ten pastebėsim nesąmonę nežmonišką... ir nieko nebeliks iš gražaus eilėraščio.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-10 12:40:42
Siekta gilaus reikšmingumo, poetinės raiškos inovatyvumo.
Tačiau skaitytojui sunku nepasiklysti tarp "tavo" ir "mano, juolab,
kad pakutinė eilutė kuria nuostatą, kad ir pats autorius neapsisprendęs.
Na, o "šnervės" tik gadina lyrinių eildėdors žodžių skambesį.
Pastangos gražios, linkiu gražaus jų įgyvendinimo.