Nuotaika nubundant

Kova pralaimėta garbingai –
Tokia nuskaidrėjusi siela.
Jau niekas neskaudina. Viltį
Ramybė nutildė. Išėjo
 
Gėla, lazdute pasirėmus,
Vaiduoklių nakties palydėta –
Gauja nuklegėjo triukšmingai –
Ten man nebeliko vietos.
 
Vaiduokliai, mielieji vaiduokliai,
Myliu aš kreivas jūsų burnas,
Sutikit – garbingai kovojau –
Ko lojat iš tolo, ko urzgiat?
 
Jau nieko nereikia daryti,
Kai siela tokia nuskaidrėjus,
Mirtis pasirodys prieš rytą –
Aš jos, marodierės, trofėjus.
daliuteisk

2015-06-07 02:11:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2015-06-08 08:26:59

Kiekvienas savaip priima gyvenimą, o taip pat skirtingai pasitinka ir mirtį...
Patiko Jūsų nuotaikos pateikimas...

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2015-06-07 22:38:25

Pritariu Nijolenai. Nors šiurpoka, bet labai stipru.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-06-07 22:37:25

:))) Radot iš ko šposyti. O jei rimtai, tai žiūrima į viską su ironija, gerai todėl...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2015-06-07 07:13:59

Svarbiausias akcentas - garbė. Jei jos nepavyko nuplėšti gyvam žmogui, mirtis to nebepadaro...Tad sielos skaidrėjimas - siektina būsena. Rašyti apie mirtį be baimės ir pavirkavimo - stiprybė, duota toli gražu ne kiekvienam autoriui.