Santrauka:
Nemėgstu savo kūrinių aiškinti, jie patys turi kalbėti, tačiau neturėdamas daug patirties teisingai ir tuo pačiu metu meniškai išreikšti savo mintis, jaučiu pareigą „užvesti ant kelio“. Kūrinyje kalbama apie žmonių, kurie dėl socialinės izoliacijos nesugebėjo reikiamai subręsti, tapo nepilnaverčiais žmonėmis, kurie nerūpi visuomenei, nors ir turi daug ko pasiūlyti, raudas ir išgyvenimus.
Tas, kurį pats garbina.
Figūra, padaras
Nuogas prieš savo akis.
Atsiradimo mįslę mina,
Nepažįstamųjų užgaidas tenkina.
Į rėmus netelpa,
Nes aplinkui mato iškreiptą tiesą.
Jo vertė kita?
Kitokia paskirtis?
Laikas — jo vienintelė valiuta,
Turtingas kol kas yra.
Šauksmai kyla gitaros ritmu. Tarsi ramu, tačiau viduje viskas trykšta, kaip per snobiškus siaubo filmus, rodomus vakare. Mažasis individualistas verkia ir tampa mizantropu.
meras
2015-06-05 22:16:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-06-06 00:32:15
Santraukoj keista mintis: tapo nepilnaverčiais… Ar socialinė integracija (ir apskritai bet kokia) visada garantuoja kieno nors pilnavertiškumą? Čia gal daugiau kalbama apie savęs vertinimą, apie savijautą? Norėta pasakyti, kad kai kurie gali būti laikomi tarsi antrarūšiais, nepagalvojant apie jų vidinį pasaulį ar potencialą?
Atstumtasis (neįvertintas) kenčia su visomis pasekmėmis. Uždaras ratas: asmenybė nesiintegruoja, nors turi laiko… Galvoti, bręsti, veikti ir pan.
Užvedimas ant kelio padeda, bet kūrinio mintis ir be to būtų panaši. Pirmos trys eilutės paslaptingesnės (kažkoks susidvejinimas, lyg velnias), toliau teiginių mįsliukai, bet iš jų vaizdas kuriamas nuosekliai ir pabaiga logiška.
mįslę mini > minti, bet mena, meni
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-05 23:59:53
Sudėtingai kažkaip. Nei santrauka, nei epilogas(?) nepastatė manęs ant kelio. O gal raktas tame: Tas, kurį (Vieš)pats garbina <...> Turtingas kol kas yra. Ir tik tiek.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-05 23:18:16
Gerai narstot :)