Kaip

Kaip nuramint man sielą, kaip
gerklę nutildyti per amžius,
Kad nieko nebejausčiau,
Tik skausmą, troškulį ir baimę
būti mylimai pajausčiau.
Tikiu – kančia juk turi
prasmę beprasmę, kurią
supranta tik kiti.
pievupieva

2015-06-05 08:46:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Algmar

Sukurta: 2015-06-07 15:27:16

         Būdingas autorei eilėraštis, jaučiamas ir permatomas, jei žvelgsi iš autorės kiemo, tada ir nelogiškumai besą vietoje. Tik smulkmenas tenka susiinterpretuoti (bent žodis... dar geriau susiinterpretuotis...). Kai priimi, įdomu skaityti, tad reiktų nepamesti autorei šitos manieros, ji gal padės išsirutulioti stiliui, ir mes, skaitytojai, priprasim.

         Įpykus, kad teko nusivilti – tokia interpretacija.
 
 

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-06-06 00:35:56

kaip gi šitaip? Manau, kad prasmę beprasmę supras tik kiti.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-06-05 23:10:34

Rimo apskritai čia nėra. Nei atvirkščiai, nei tiesiogiai. Tai nėra blogai, juk nebūtina rimuoti. O eilės... na, man sudėtinga suprasti, gal yra kokia prasmė, bet ji labiau autorei žinoma.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-06-05 13:48:18

Autorė blaškosi ir skuba.
Pirma formuluojama mintis, o jau po to ji dėliojama rimais.
Ne atvirkščiai :)