Išrauk mane su šaknimis,
nes kur aš, o tavęs nėr,
vien skausmas, skausmas, skausmas.
Kad nereikėtų gert tų skausmo
vandenų,
patupdyk mane
į savo širdį, o įsišaknysiu
aš sau pati.
Lai tavo širdis tampa
panacėja mano,
o mano skalsūs vaisiai
panacėja Jiems.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-04 22:19:35
Penktas eilėraštis šiandien ir jau antra panacėja. :) Ar susitarę?