Ištiesė ranką man. Skambėjo saulėj vėjas.
Lakštingalos dar nepailsę krūmuos suokė.
Juk buvo man birželis pažadėjęs,
Kad bus šią vasarą žiedų ir juoko.
 
Iš rytmečio rasų įpylė balto vyno.
Kaip beržas prie vartelių šakom apkabino.
Ką gegužis pasėjo –  birželis tą augino.
Vasaros ilgesį kaip grūdą vis nokino.
 
Išniro iš baltų rūkų, tarsi iš pieno plaukęs,
Su žalių lapų pintu vainiku.
Birželis kaip berniūkštis švilpavo palaukėj,
Nuaudęs pievom kilimus iš tūkstančio žiedų.