...man nekalbėkite,
kad beržas štampas
iš chrestomatinių tiesų,

už durų girgždesio
jis –
pirmas medis
ir paskutinis aidas
klystkelių visų - - -

ten išjausta,
kalbėta bei mylėta,
ten būtinybė priimta

- - - pro ašaras
ateinančio tikrumo,
kai svetima idėja
atmesta,

man nekalbėkite,
kad beržas štampas,
lyg chrestomatinė tiesa,

pasikartojimas (?)

aš tuo nepatikėsiu –
negyvo žodžio
apgaulia šviesa - - -

man nekalbėkite –

per rudenį artėjant
lietum - - - žiemon
vėjuotu laukimu,
be lapų šakos jau
ir aš toks nuogas - - -

- - - bei šauksmas eiti
išgyvento tarimu...