Žinau, pavasaris išeis,
Nors taip norėtųs sulaikyti,
Kol žiedus jazminai išskleis,
Kol lelija pasveikins rytą.
 
Tačiau svajoklis neklausys,
Nubėgs su geguže per pievą.
Jei ir sugrįš, negreit sugrįš,
Ar ras mane, težino Dievas.
 
Tiktai dėkingas jam esu,
Juk džiaugtis taip ilgai galėjau
Nevėžio žydinčiu šlaitu
Ir baltu žiedu obelėlės.
 
Džiaugiaus, kai ievos ir klevai
Žaliais drabužiais saulėj puošės,
Kai saulėn kilo vyturiai,
O žmonės žemę dirbti ruošės.
..................................
Kai brisiu vasaros takais
Ar rudeniu, nuklotu lapais,
Jiems nebebūti gražesniems,
Kaip kad pavasaris nutapė.