Nebijok pasislėpt už dangaus
Sunkiai bundančių sniego bangų
Jos didingos net ryto fone
Taip aukštai kai galvoju kur tu

Nebijok prisiliest prie manęs
Elektra perbėgs tavo mintim
Purto įtampa svyla varža
Nebijok neišeik pasilik

Jei bijosim įsukti jausmus
Generatoriaus darbas sustos
Ir sušalę sėdėsim kartu
Nei šviesos nei šaltos šilumos

Mes nematom ji teka laidais
Kuriuos mums davė firma gamta
Kartais iškrovos kibirkštį skelia
Ir nudegina skaudžiai šalna

Kai įkaitinam savo mintis
Laukiam iškrovos liečiam laidus
Tuoj ir  pliusas su minusu skils
Taip užmigs ir galiausiai pabus