Išplauks rūkai, pabirs žiedai alyvų,
O naktys švies žvaigždžių akim ir suoks
Lakštingalos, ramybei dangun kylant,
Taip dieviškai, net angelai ims šokt

Ir kvies tave į tyrą meilės šokį
Po žvaigždėmis, žalioj žolėj spindės
Lyg ašaros, lyg perlai... paieškoki,
Atrasi tai, kas tau gyvent padės.

Vėl plauks rūkai ir vėl žydės alyvos,
O aš ir tu keliausime keliu.
Tau pempės šūkaus: „Gyvas! Sveikas gyvas!"
Tu atsiliepsi: „Gyvas! Ir kuriu!"

Kuriu aistringai išsvajotus sodus,
Šaltinį atradau vidaus gelmėj.
O perlus žolėje dangum rasotus
Renku kasnakt ir leidžiu jiems skambėt!